Svarbu judėjimą Google neseniai paskelbėjo apie jo kadaise žymaus socialinio tinklo platformos „Google+“ galą. Toks sprendimas buvo priimtas po metų kovos, bandant konkuruoti su įsitvirtinusių platformų, kaip „Facebook“ ir „Twitter“, kliudymais. Dabar, kai jos uždarymas artėja, saulė galiausiai nyksta ant šio ambicingo projekto, kuris siekė revoliucionizuoti interneto socialines interakcijas.
Nuo 2011 m., „Google+“ buvo suprojektuotas integruoti įvairias „Google“ paslaugas, įskaitant „Gmail“ ir „YouTube“, į vientisą socialinio tinklo patirtį. Aukščiausioje taške platforma pasigirtavo daugiau nei 100 milijonų aktyvių naudotojų, ir daugelis prognozavo, kad ji turėjo potencialą iššaukti „Facebook“ dominavimą. Tačiau „Google+“ nepavyko suvaldyti masės, kaip tai pasisekė jos socialiniams medijoms konkurentams.
Vienas iš pagrindinių veiksnių, prisidėjęs prie „Google+“ žlugimo, buvo suvokimas, kad ji paprasčiausiai siūlė pakartotinus elementus, kurie jau buvo populiarios kitose platformose. Bandymas išsiskirti per konceptą „Rateliai“ – funkcija, kuri leido naudotojams grupuoti savo kontaktus ir dalintis turiniu selektyviai – nepakėlė pakankamai didelio naudotojų susidomėjimo, kad sukurtų išskirtinį pranašumą prieš jau įtvirtintas „Facebook“ draugų sąrašus ir privatumo valdymus.
Kitas pavojus buvo aiškios tikrosios auditorijos stoka. „Google+“ sunkiai atrado savo vietą jau perpildoje rinkoje. Kol „Facebook“ žavingai aptarnavo įvairias demografines ir įdomų grupes, „Google+“ pradinė naudotojų bazi buvo iš esmės sudaryta iš ankstyvos technologijų naudotojų ir profesionalų, palikdama platformą be tikros masės.
Be to, „Google“ susidūrė su sunkiai patirta kritika dėl naudotojų privatumo. 2018 m. buvo atskleista, kad klaida atskleidė beveik 500 tūkst. „Google+“ naudotojų asmeninę informaciją. Šis atskleidimas sukėlė rimtų susirūpinimų dėl platformos saugumo priemonių ir toliau susilpnino naudotojų pasitikėjimą – kritinis smūgis, kuris dar labiau slopino jos augimą ir patikimumą.
Kaip pranešė „Google“, platforma ketinama uždaryti 2019 m. rugsėjo mėn., bet sprendimą nebuvo vienareikšmiai paveiktos platformos trūkumai. Kompanijos inžinieriai nustatė pažeidžiamumą „Google+“ API, kuris galėjo potencialiai atskleisti naudotojų asmeninę informaciją. Nors nebuvo jokio piktnaudžiavimo duomenimis įrodymo, „Google“ nusprendė skubinti platformos uždarymą kaip apsaugos priemonę.
„Google+“ žlugimas žymi humoro laikotarpio pabaigą technologijų galybiniams. Nepaisant to, kad buvo nustumti į antrą planą dėl sėkmingesnių konkurentų, platforma pristatė inovatyvius elementus, tokius kaip „Hangouts“, vaizdo konferencijų paslauga, kuri tapo populiarus tam tikru naudotojų grupių tarpe. Be to, „Google“ integravo +1 mygtuką, šiandieninių „patinka“ mygtukų pirmtaką, į daugybę tinklalapių, įskaitant savo paieškos rezultatus, nustatant ankstyvą socialinio žymeklio formą.
„Google“ socialinio tinklavišumo uždarymas yra nuolankus priminimas, kad net ir globalūs technologijos lyderiai gali patirti nesėkmes. Tačiau kompanija išlieka atkakli, pasisakydama už savo produktų ir paslaugų išlyginimą, kad geriau patenkintų savo naudotojų poreikius. „Google“ planuoja nukreipti dėmesį į kitas sritis, tokią kaip privatumo ir duomenų saugumo gerinimas, taip pat naujų funkcijų kūrimas sėkmingesnimis projektams, kaip antai „YouTube“.
Galutinis sprendimas, nors „Google+“ galbūt ir nesulaukė monumentalaus sėkmės, kurios kūrėjai tikiėjosi, jos įtaka skaitmeniniam peizažui negerai gali būti ignoruojama. Platformos užsidarymas žymi laikotarpio pabaigą – kai „Google“ siekė perapibrėžti mūsų interneto jungimąsi ir bendravimą. Atsisveikindami su „Google+“ mes gauname priminimą, kad net ir išdidieji krinta; tai yra galimybė mokytis ir prisitaikyti, kas nustato tikruosius lyderius.
